Religija: istorija, skirtumai ir panašumai

Kipras – sala, kurioje susitinka Rytų ir Vakarų civilizacijos, o religija užima ypatingą vietą šioje kultūrinėje įvairovėje. Kipro religijos istorija siekia daugiau nei du tūkstantmečius ir yra glaudžiai susijusi su šalies geografine padėtimi, istoriniu vystymusi ir politinėmis aplinkybėmis.

Kipro religijos istorija

Senovės laikai ir krikščionybės atėjimas

 

Senovės Kipras buvo politeistinis kraštas, kuriame garbinta daug dievų, įskaitant graikų deivę Afroditę. Pasak mitų, būtent Kipras laikomas Afroditės gimimo vieta. Hellenistiniais laikais graikų religinės tradicijos buvo įsigalėjusios labai plačiai. 

 

Krikščionybė į Kiprą atėjo per apaštalus Paulą ir Barnabą, kurie 45 m. e. m. čia skleidė evangeliją. Kipras buvo pirmoji valstybė pasaulyje, kurios valdytojas (romėnų prokonsulas Sergijus Paulius) atsivertė į krikščionybę. Tai padėjo pagrindus salos krikščioniškam identitetui.

 

Bizantijos laikotarpis

 

Po Romos imperijos padalijimo 395 m. Kipras tapo Bizantijos dalimi, o stačiatikių krikščionybė (ortodoksija) tapo vyraujančia religija. Salos bažnyčia gavo autokefalijos (savivaldos) statusą 431 m. Efeso susirinkime, kas užtikrino Kipro ortodoksų bažnyčios nepriklausomybę nuo Konstantinopolio patriarchato.

 

Kryžiaus žygiai ir katalikybės įtaka

 

1191 m. Kiprą užkariavo Anglijos karalius Ričardas Liūtaširdis, o vėliau sala atiteko Lusinjano dinastijai, kuri propagavo katalikybę. Katalikų bažnyčia tuo metu tapo dominuojančia jėga, o stačiatikių bendruomenė patyrė suvaržymų. Tačiau katalikybė neįsitvirtino ilgai – dauguma kipriečių liko ištikimi savo ortodoksinėms šaknims.

 

Osmanų valdymas

 

1571 m. Kiprą užkariavus Osmanų imperijai, stačiatikių bažnyčia atgavo savo teises, nes Osmanai buvo labiau tolerantiški ortodoksams nei katalikams. Ortodoksų bažnyčia tapo svarbiu Kipro graikų identiteto elementu, ypač Osmanų ir vėlesnio britų valdymo laikotarpiu.

Šiuolaikinė Kipro religija

 

Šiandien apie 78% Kipro gyventojų priklauso Kipro ortodoksų bažnyčiai, kuri išlieka stipriu kultūriniu ir dvasiniu salos stuburu. Turkų kontroliuojamoje šiaurinėje dalyje dominuoja islamas. Kipro religijos kraštovaizdis taip pat apima mažas katalikų, maronitų, protestantų bei žydų bendruomenes.

Ortodoksai ir katalikai: pagrindiniai skirtumai

 

Kipro ortodoksų bažnyčia priklauso Rytų ortodoksų tradicijai, o katalikybė yra Vakarų krikščionybės atšaka. Nors abi religijos turi bendrą pagrindą, jų teologija, praktika ir bažnytinė struktūra skiriasi.

 

Tikėjimo šaltiniai:

  • Ortodoksai: Pagrindinis autoritetas yra Šventasis Raštas ir Šventoji Tradicija.
  • Katalikai: Be Šventojo Rašto ir Tradicijos, katalikybėje popiežius laikomas aukščiausiu autoritetu ir neklystančiu dvasiniu lyderiu.

 

Šventosios Dvasios kilmė:

  • Ortodoksai tiki, kad Šventoji Dvasia kyla tik iš Tėvo, o katalikai – kad iš Tėvo ir Sūnaus.

 

Sakramentai:
Abi tradicijos pripažįsta septynis sakramentus, tačiau jų praktika skiriasi. Pavyzdžiui, ortodoksai vienu metu suteikia krikštą, sutvirtinimą ir pirmąją komuniją kūdikiams, o katalikai šiuos sakramentus skirsto pagal amžių.

 

Bažnytinė struktūra

  • Ortodoksai: Neturi vieno aukščiausio vadovo. Kipro ortodoksų bažnyčia yra autokefalinė ir vadovaujama arkivyskupo.
  • Katalikai: Pavaldi popiežiui, kuris vadovauja visai katalikų bažnyčiai iš Vatikano.

 

Liturgija ir apeigos

  • Ortodoksų liturgija yra iškilminga, dažnai ilgesnė ir labiau orientuota į mistinę patirtį. Naudojamos ikonos, smilkalai ir senovinės giesmės.
  • Katalikų mišių struktūra yra paprastesnė, dažniausiai trumpesnė, ir jos apeigos laikui bėgant labiau modernizuotos.

 

Religiniai simboliai

  • Standartiškai ortodoksai naudoja kryžių su trimis horizontaliomis linijomis ir dažnai meldžiasi prieš ikonas. Kipre ant daugelio bažnyčių kryžiai dažnai atrodo kitaip nei įprasti ortodoksų kryžiai Rytų Europoje ar Rusijoje. Kipro bažnyčių kryžiai dažnai neturi horizontalių skersinių arba yra tiesiog viengubi, kaip lotyniškas kryžius. Taip yra todėl, kad Kipro ortodoksų bažnyčia priklauso graikų ortodoksų tradicijai, kuri išlaikė Bizantijos laikų simboliką. Tokia forma pabrėžia paprastumą ir Kristaus kančią be papildomų simbolių.

 

  • Katalikai dažniau pabrėžia kryžių su nukryžiuoto Kristaus atvaizdu.

Kipro religijos istorija atsispindi nuostabiuose architektūros paminkluose, pavyzdžiui:

 

- Bizantijos bažnyčiose Troodos kalnuose, įtrauktose į UNESCO paveldą.

- Senoviniuose vienuolynuose, kaip Kykkos vienuolynas.

- Gotikiniuose katalikų stiliaus pastatuose, tokiuose kaip Šv. Nikolajaus katedra (dabar Lala Mustafa Paša mečetė).

 

Lankydami Kiprą, keliautojai gali ne tik grožėtis šiais unikaliais religiniais paminklais, bet ir geriau suprasti salos istoriją bei kultūrą, kuri jungia Rytų ir Vakarų krikščioniškas tradicijas.