Susipažinkite su Kipro istorija.

Kipro istorija: nuo seniausių laikų iki šių dienų

Kipro sala, esanti Viduržemio jūros rytuose, puikuojasi turtinga, tačiau sudėtinga istorija, kuri apima tūkstantmečius. Ši sala buvo strategiškai svarbi dėl savo vietos tarp Europos, Azijos ir Afrikos, todėl ji ne kartą buvo užkariauta ir valdyta įvairių karalysčių bei imperijų.

Senovės Kipras (10 000–1050 m. pr. Kr.)

 

Ankstyvasis neolitas (~10 000 m. pr. Kr.):

  • Kipre aptinkami pirmieji gyventojai, kurie kūrėsi netoli Akrotirio ir Chirokitijos.
  • Buvo plėtojama žemdirbystė ir gyvulininkystė.

 

Bronzos amžius (~2500–1050 m. pr. Kr.):

  • Sala tampa žinoma dėl savo vario išteklių, kurį eksportavo į Egiptą, Mesopotamiją ir Egėjo jūros regioną.
  • Sukurtos pirmosios prekybinės gyvenvietės, tokios kaip Enkomis ir Kitionas.
  • ~1200 m. pr. Kr. į Kiprą atvyksta graikai, tikėtina po Trojos karo. Jie pradeda formuoti graikų kultūrinį identitetą saloje.

Klasikinis Kipras ir helenistinė epocha (1050–58 m. pr. Kr.)

 

Archaikos ir klasikinių miestų laikotarpis:

  • Salą sudarė keletas nepriklausomų miestų-valstybių, tokių kaip Pafos, Salamis ir Kitionas.
  • Miestai buvo paliesti finikiečių, asirų, egiptiečių bei persų įtakos.

 

Persų valdymas ir Aleksandras Didysis (~525–332 m. pr. Kr.):

 

  • Kipras tampa Persijos imperijos dalimi. Vietos valdovai turėjo mokėti duoklę Persams. 

 

  • 332 m. pr. Kr. Kiprą užkariauja Aleksandras Didysis (Makedonietis) ir sala tampa jo imperijos dalimi. 

Aleksandro Didžiojo valdoma imperija vadinama Makedonijos imperija arba Aleksandro imperija buvo viena didžiausių ir įtakingiausių imperijų senovės pasaulyje. Aleksandras III Makedonietis ją sukūrė per savo užkariavimus IV a. pr. Kr., pradėjęs nuo Makedonijos karalystės Graikijoje.

 

Aleksandro Didžiojo užkariavimai paskatino helenistinės kultūros plitimą. Graikų kalba, menas, mokslas ir filosofija pasklido po visą jo imperiją, susimaišydami su vietinėmis tradicijomis. Šis laikotarpis žinomas kaip helenizmas.

 

Kai Aleksandras tapo Makedonijos karaliumi, jis pradėjo plataus masto užkariavimus.

 

Jo imperija apėmė:

  • Graikiją ir Balkanus.
  • Egiptą.
  • Persiją.
  • Mesopotamiją.
  • Vidurinę Aziją.
  • Dalį Indijos (dabartinio Pendžabo regioną).

 

Tai buvo didžiausia tuo metu egzistavusi imperija, besidriekianti nuo Viduržemio jūros iki Indijos.

 

Po Aleksandro mirties 323 m. pr. Kr. Babilone, imperija nesugebėjo išlaikyti vientisumo. Ji buvo padalinta tarp jos generolų, vadinamų diadochais:

  • Ptolemėjai valdė Egiptą ir Kiprą.
  • Seleukidai – Aziją.
  • Antigonidai – Makedoniją ir Graikiją.

Romos imperijos valdymas (58 m. pr. Kr.–395 m.)

 

Kipras tampa Romos provincija 

Kipras tapo Romos imperijos dalimi 58 m. pr. Kr. Užkariavimas įvyko valdant Romos Respublikai, kurios tuo metu galingiausias politinis ir karinis veikėjas buvo Gajus Julijus Cezaris, tačiau tiesiogiai Kiprą užkariavo Romos politikas ir karvedys Markas Porcijus Katonas Jaunesnysis (dar žinomas kaip Katonas Utikietis).

Istorinis kontekstas: kaip Kipras tapo Romos dalimi?

 

Egipto Ptolemėjų dinastijos įtaka:
Iki 58 m. pr. Kr. Kipras buvo Egipto Ptolemėjų dinastijos dalis. Sala buvo strategiškai svarbi ir turtinga dėl savo vario kasyklų.

 

Romos interesai Kipre:
Romos Senatas nusprendė užgrobti Kiprą kaip bausmę Egipto karaliui Ptolemėjui XII (dar vadinamam Auletu), kuris buvo kaltinamas priešingų Romai veiksmų rėmimu. Tuo metu Egiptas buvo politiškai ir ekonomiškai silpnas, o Kipras buvo lengvas taikinys.

 

Užkariavimo eiga (58 m. pr. Kr.):

  • Senatas paskyrė Katoną Jaunesnįjį vadovauti Kipro užgrobimui. 

 

  • Katonas atvyko su Romos pajėgomis, tačiau tiesioginio karinio pasipriešinimo nebuvo, nes Kipro karalius Ptolemėjas Kyprijus, Egipto Ptolemėjų dinastijos narys, nusprendė nusižudyti vietoj to, kad paklustų Romai.

 

  • Kipras buvo prijungtas prie Romos be didesnio karo, o jo turtai, įskaitant auksą, buvo išsiųsti į Romą.

 

Kipro statusas:
Po užkariavimo Kipras buvo paverstas Romos provincija. Sala tapo svarbiu ekonominiu ir strateginiu regionu Romos imperijoje.

 

45 m. Kipras įgauna krikščionybės reikšmę, kai šventieji Barnabas ir Paulius skelbia Evangeliją. Kipras tampa pirmąja krikščionių valdoma šalimi, kai prokonsulas Sergijus Paulus priima krikščionybę.

Bizantijos laikotarpis (395–1191 m.)

 

Po Romos imperijos skilimo Kipras patenka į Bizantijos imperijos sudėtį.

Sala tampa svarbiu krikščionybės centru, o šv. Barnabas laikomas Kipro globėju.

Kipras patiria arabų invazijas VII a., tačiau išlieka Bizantijos dalimi.

 

Kryžiaus žygiai ir prancūzų Lusignanų dinastija (1191–1489 m.)

 

Ričardo Liūtaširdžio užkariavimas (1191 m.):

  • Anglijos karalius Ričardas Liūtaširdis užkariauja Kiprą per Trečiąjį kryžiaus žygį 1191 m. 

 

  • Kipras parduodamas Tamplierių ordinui, o vėliau Guy de Lusignanui, kuris (apie 1150–1194 m.) buvo prancūzų kilmės kryžiuočių riteris, kuris tapo Jeruzalės karaliumi (1186–1192 m.) ir pirmuoju Kipro valdovu (1192–1194 m.). Jo gyvenimas susijęs su politinėmis intrigomis, kryžiaus žygiais ir Kipro karalystės įkūrimu.

 

Lusignan'ų karalystė (1192–1489 m.):

  • Kipras tampa feodaline krikščioniška karalyste.
  • Pafosas ir Nikosija tampa svarbiausiais salos miestais.

Venecijos valdymas (1489–1571 m.)

 

1489 m. Lusignanų dinastijos valdovė Kotryna Kornaro atiduoda Kiprą Venecijos Respublikai.

 

Kotrynos valdymas (1474–1489 m.):

  • Po Jakubo II mirties Kotryna tapo Kipro karaliene, nes jos sūnus Jakubas III mirė dar kūdikystėje (1474 m.), todėl Kotryna tapo vienintele Kipro valdove.
  • Jos valdymo laikotarpiu Kipras faktiškai buvo kontroliuojamas Venecijos, nes Kotryna buvo lojali savo gimtajai respublikai.

 

Kipro praradimas ir Venecijos kontrolė

 

Kotrynos atsistatydinimas:

  • 1489 m. Venecija spaudė Kotryną atsisakyti sosto ir perleisti Kiprą tiesioginei Venecijos Respublikos kontrolei.
  • Spaudžiama Venecijos politinio elito, Kotryna oficialiai atsistatydino. Kipras tapo Venecijos kolonija ir išliko jos valdžioje iki Osmanų užkariavimo 1571 m.

 

Kotrynos pasitraukimas:

  • Po atsistatydinimo Kotryna grįžo į Veneciją, kur jai buvo suteikta Asolo miesto valda. Ji praleido likusį gyvenimą kaip kultūros mecenatė ir Venecijos politikos veikėja.

Kotrynos Kornaro įtaka Kiprui

 

Simbolinis Venecijos dominavimo pradžios ženklas:

  • Kotrynos valdymas simbolizavo Kipro nepriklausomos karalystės pabaigą ir Venecijos Respublikos viešpatavimo pradžią.
  • Venecija pavertė Kiprą strateginiu prekybos ir kariniu tašku Viduržemio jūroje.

 

Politinis stabilumas:

  • Jos santuoka su Jakubu II buvo vienas paskutinių Lusignanų dinastijos bandymų išlaikyti savo pozicijas Kipre, tačiau tai tik sustiprino Venecijos įtaką.

 

Kultūrinis palikimas:

  • Kotryna išliko įsimintina figūra tiek Kipre, tiek Venecijoje. Ji buvo vaizduojama kaip išmintinga ir elegantiška moteris, kurios gyvenimas įkvėpė daugelį menininkų bei rašytojų.

 

 

Venecijos paveldas:

  • Venecija iniciavo salos gynybą nuo Osmanų, todėl statė dideles ir galingas gynybines pilis bei tvrtoves, kurios išlikusios iki mūsų dienų, pvz., įpūdingos Famagustos ir Kirenijos tvirtovės. 

Osmanų imperijos laikotarpis (1571–1878 m.)

 

Osmanai užkariavo Kiprą 1571 m., per Šventosios Lygos ir Osmanų imperijos kovas dėl Viduržemio jūros kontrolės. Kipras tuo metu buvo strategiškai svarbus salos regionas, valdytas Venecijos Respublikos.

 

1570 m. vasarą Osmanų armija, vadovaujama didžiojo vizirio Lalos Mustafa Pašos, išsilaipino Kipre. Jų laivynui vadovavo garsus admirolas Pijalis Paša.

Osmanai pradėjo puolimą prieš pagrindinius Kipro miestus.

Nikosija: Užimta 1570 m. rugsėjo mėn. po intensyvių kovų. Apie 20 000 gyventojų buvo nužudyti, o miestas buvo smarkiai nuniokotas.

Famagusta: Po metų apsupties miestas pasidavė 1571 m. rugpjūtį. Venecijos gubernatorius Markas Antonijus Bragadin buvo žiauriai nužudytas Osmanų pajėgų.

 

Kipro prijungimas prie Osmanų imperijos:

1571 m. Kipras oficialiai tapo Osmanų imperijos dalimi. Sala buvo įtraukta į imperijos administracinę sistemą kaip atskira provincija. Dauguma vietinių gyventojų tampa graikų ortodoksų krikščionimis, o turkų populiacija pamažu didėja. Valdymas buvo griežtas, tačiau graikų ortodoksų bažnyčia įgauna autonomiją.

 

Administracija:

  • Kipras buvo valdomas kaip Osmanų vilajetas (provincija).
  • Salos valdovai buvo paskiriami Osmanų sultono ir dažnai keitėsi.
  • Kipro graikų stačiatikių bažnyčiai buvo suteikta tam tikra autonomija, o jos vyskupai tapo tarpininkais tarp vietinių gyventojų ir Osmanų valdžios.

 

Gyventojų pasikeitimai:

  • Osmanai skatino musulmonų perkėlimą į Kiprą. Daug vietinių gyventojų (daugiausia katalikų venecijiečių) pabėgo, o jų vietą užėmė naujai atvykę turkai.
  • Sala tapo religiniu ir kultūriniu mišiniu, su didele graikų stačiatikių ir musulmonų bendruomene.

 

Socialinė ir ekonominė padėtis:

  • Dauguma gyventojų buvo valstiečiai, kuriems teko mokėti didelius mokesčius Osmanų valdžiai.
  • Salos ekonomika buvo orientuota į žemės ūkį ir prekybą.

 

Osmanų imperijos valdymas Kipre truko iki 1878 m., kai Kipras buvo perduotas valdyti Didžiajai Britanijai.

 

Osmanų valdymas Kiprui atnešė:

  • Religinę įvairovę, sukūręs musulmonų ir krikščionių bendruomenes.
  • Administracines reformas ir turkų gyvenviečių plėtrą.
  • Ekonominius sunkumus dėl didelių mokesčių.

 

Britų valdymas (1878–1960 m.)

 

Kipras tapo Britų imperijos dalimi 1878 m., kai Osmanų imperija perleido salą Britanijai pagal politinį susitarimą. Formaliai Kipras liko Osmanų teritorija iki 1914 m., kai Britanija jį aneksavo. Sala liko britų valdymo dalimi iki 1960 m., kai Kipras tapo nepriklausoma valstybe.

 

1878 m. Kipras perduodamas Britanijai:

  • Osmanų imperija, susidūrusi su Rusijos grėsme po 1877–1878 m. Rusijos–Turkijos karo, sudarė susitarimą su Didžiąja Britanija.
  • Pagal Kipro konvenciją, Kipras buvo perduotas Britanijos administracijai mainais į britų pažadą ginti Osmanų imperiją nuo Rusijos.
  • Osmanai formaliai išlaikė suverenitetą, tačiau Kipras buvo valdomas kaip britų protektoratas.

1914 m. Britų aneksija:

  • Pirmojo pasaulinio karo metu Osmanų imperija prisijungė prie Vokietijos. Britanija pasinaudojo proga ir 1914 m. oficialiai aneksavo Kiprą.
  • 1925 m. Kipras buvo paskelbtas Britų imperijos kolonija.

 

Socialiniai ir politiniai pokyčiai

  • Religinis susiskaldymas: Britų administracija pripažino dvi pagrindines bendruomenes: graikus (stačiatikius) ir turkus (musulmonus). Tai dar labiau pabrėžė etninį pasidalijimą, kuris vėliau virto politiniu konfliktu.
  • Ekonominė modernizacija: Britai įvedė šiuolaikinę administraciją, plėtojo infrastruktūrą ir skatino salos žemės ūkį.

 

Graikų bendruomenės enozės (susijungimo su Graikija) siekiai

  • Graikų nacionalizmas:
    Graikų kipriečiai norėjo, kad Kipras susijungtų su Graikija (toks judėjimas vadinamas enozis). Šie siekiai sustiprėjo po Graikijos nepriklausomybės karo ir XIX a. nacionalizmo bangos.

1921 m. įtampos pradžia:
Graikų stačiatikių bažnyčia aktyviai propagavo enozės idėją.

 

1950 m. referendumas dėl enozės

  • 1950 m. sausio mėn. Kipro graikų ortodoksų bažnyčia organizavo neoficialų referendumą, kuriame 96% graikų gyventojų balsavo už susijungimą su Graikija.
  • Britų valdžia atmetė šį referendumą, o tai sukėlė dar didesnį nepasitenkinimą tarp graikų bendruomenės.

 

EOKA sukilimas (1955–1959 m.)

  • EOKA (Graikų nacionalinė išlaisvinimo organizacija):
    1955 m. graikų sukilėliai, vadovaujami Jurgio Grivo (Georgios Grivas), pradėjo ginkluotą kovą prieš Britanijos valdymą. Sukilimo tikslas buvo prisijungti prie Graikijos.

 

  • Turkų bendruomenės reakcija:
    Turkų kipriečiai, bijodami būti prijungti prie Graikijos, pradėjo reikalauti Kipro padalijimo (taksim) tarp Graikijos ir Turkijos.

Nepriklausomybė ir Britų valdymo pabaiga

 

Londono ir Ciuricho susitarimai (1959 m.):

  • Po intensyvių derybų tarp Britanijos, Graikijos, Turkijos bei Kipro lyderių buvo pasiektas kompromisas.
  • Kipras turėjo tapti nepriklausoma respublika, bet negalėjo jungtis nei prie Graikijos, nei prie Turkijos.

 

Nepriklausomybė (1960 m.):

  • 1960 m. rugpjūčio 16 d. Kipras paskelbė nepriklausomybę.
  • Salos politinė sistema buvo sukurta taip, kad tiek graikų, tiek turkų bendruomenės dalyvautų valdžioje.

 

Britų valdymo įtaka Kiprui

 

Politinis paveldas:

  • Britų administracija sustiprino etninį susiskaldymą tarp graikų ir turkų bendruomenių, o tai ilgainiui tapo Kipro politinės krizės pagrindu.

 

Infrastruktūros plėtra:

  • Britų laikotarpiu buvo modernizuota Kipro administracija, išplėsta transporto sistema ir įvesta vakarietiška teisinė bei švietimo sistema.

 

Karinės bazės:

  • Po nepriklausomybės Britanija pasiliko dvi strategines karines bazes Kipre: Akrotirį ir Dhekeliją, kurios veikia iki šiol.

Nepriklausomybė ir respublikos sukūrimas (1960 m.)

 

  • 1960 m. Kipras paskelbia nepriklausomybę pagal sutartį tarp Graikijos, Turkijos ir Didžiosios Britanijos.
  • Kipro Respublikos prezidentu tampa arkivyskupas Makarios III.
  • Salą valdo dvi pagrindinės bendruomenės – graikai ir turkai, tačiau jų santykiai tampa įtempti.

 

1974 m. įvykiai Kipre: salos padalijimas ir krizė

 

1974 m. Kipras patyrė dramatiškus įvykius, kurie lėmė salos padalijimą į dvi dalis: pietinę (graikišką) ir šiaurinę (turkišką). Šie įvykiai buvo ilgalaikio etninio konflikto, nacionalistinių ambicijų ir geopolitinių interesų rezultatas.

 

Pagrindinės padalijimo priežastys

 

Etninė įtampa:

  • Kipras nuo XIX a. kentėjo dėl graikų ir turkų bendruomenių etninio susiskaldymo.
  • Graikai siekė enozis (salos susijungimo su Graikija), o turkai priešinosi ir reikalavo taksim (padalijimo tarp Graikijos ir Turkijos).

 

Graikijos įtaka ir nacionalizmas:

  • 1974 m. Graikiją valdė karinė diktatūra (pulkininkų režimas), kuris rėmė Kipre veikusią radikalią graikų organizaciją EOKA-B. Ši organizacija siekė susijungimo su Graikija.

     

 

Kipro vidaus politika:

  • Kipro prezidentas Arkivyskupas Makarios III stengėsi išlaikyti salos nepriklausomybę ir stabilumą, tačiau tai kėlė įtampą tarp nacionalistinių graikų grupių.

 

Liepos 15 d.: Graikijos remiamas perversmas

  • Graikijos kariniai lyderiai inicijavo perversmą Kipre, siekdami nuversti prezidentą Makarios III.
  • Perversmą vykdė Kipro Nacionalinė gvardija, vadovaujama EOKA-B narių, palaikomų Graikijos pulkininkų režimo.
  • Prezidentas Makarios III pabėgo iš Kipro. Naujuoju lyderiu paskelbtas nacionalistas Nikos Sampsonas.

 

Liepos 20 d.: Turkijos invazija

  • Turkija, teigdama, kad veikia pagal 1960 m. garantijų sutartį (leidžiančią Graikijai, Turkijai ir Didžiajai Britanijai įsikišti, jei būtų pakenkta salos konstitucinei tvarkai), pradėjo karinę operaciją Kipre.
  • Turkijos kariuomenė išsilaipino šiauriniame Kirenijos mieste (Girne). Tai buvo pirmoji invazijos banga.

 

Rugpjūčio 14 d.: Antroji invazijos banga

  • Po nesėkmingų derybų tarp Graikijos, Turkijos ir Britanijos Turkija pradėjo antrąją operacijos bangą.
  • Turkų pajėgos užėmė 37% salos teritorijos, įskaitant Famagustą, Morfou ir Nikosijos šiaurinę dalį.
  • Graikų kipriečiai buvo masiškai išstumti iš šiaurinės dalies, o turkai – iš pietinės.
  • Kipras padalijamas į pietinę (graikiškąją) ir šiaurinę (turkiškąją) dalis. Turkija 1983 m. paskelbia Šiaurės Kipro Turkų Respubliką, tačiau ji nepripažįstama tarptautiniu mastu.

Padariniai: salos padalijimas

 

Etninis valymas:

  • Apie 200 000 graikų kipriečių buvo priversti palikti šiaurinę Kipro dalį.
  • Apie 50 000 turkų kipriečių buvo perkelti iš pietinės dalies į šiaurinę.

 

"Žalioji linija"

  • Jungtinės Tautos nustatė buferinę zoną tarp šiaurės ir pietų, vadinamą Žaliąja linija. Ji egzistuoja iki šiol ir Nikosiją padalija į dvi dalis.

     

 

Šiaurinės Kipro Turkų Respublikos įkūrimas (1983 m.):

  • 1983 m. šiaurinė dalis paskelbė nepriklausomybę kaip Šiaurės Kipro Turkų Respublika. Ją pripažįsta tik Turkija.

Šie įvykiai sukūrė vieną iš ilgiausiai trunkančių etninių ir politinių konfliktų pasaulyje. Kipras tapo susiskaldymo simboliu, o jo padalijimas išlieka neišspręstas nuo 1974 metų.

Šiuolaikinis Kipras

 

Europos Sąjungos narystė (2004 m.):

Kipras tampa ES nariu, tačiau ES teisės netaikomos šiaurinei (okupuotai) daliai.

 

Dabartinė situacija:

Kipras išlieka padalintas, tačiau iki šiol vyksta derybos dėl salos suvienijimo.

Pietinis Kipras yra klestintis regionas su stipriu turizmo sektoriu ir tarptautinėmis finansų paslaugomis.

 

Kipro istorija yra sudėtinga ir nuolat keitėsi dėl geografinės padėties, todėl sala yra unikalus skirtingų kultūrų mišinys.

Taip pat skaitykite